- kapnoti
- 1 kapnóti, -ója, -ójo
1. tr., intr. BŽ201, Slnt po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti: Vištos kapno[ja] grūdus Grk. | Eik šalin čia nekapnójęs, turbūt nenori valgyti! Bgt.
2. intr. sėdomis snaudžiant galvą kinkuoti: Jis kapnojo nosimi, iš visų jėgų stengdamasis pakelti sunkią kaip švininė buožė galvą rš.
3. intr. lašnoti: Jau nelyja, tik kapnoja nuo stogų Krok. Pradeda kapnóti, t. y. lyti J.
4. intr. joti ar važiuoti, kad būtų girdėti arklių kojų ar pasagų kaukšėjimas, bidzenti: Arkliai palengva per purvynę kojom kapnojo Rs. Visada aiškiai kapnodavo ristele rš.
5. tr. pamažu kapoti: Jos šnekučiavosi, kapnodamos kauptukais žemę rš. Tu malkas kapnoji it šatrus Rs.
◊ nósimi kapnóti snausti: Taip prisisiurbė (prisigėrė), jog, sėdėdamas kėdėje, tik kapnojo nosim rš. Našlaitė po dienos nuovargio pradėdavo kapnoti nosim A.Vien.\ kapnoti; atkapnoti; nukapnoti; sukapnoti
Dictionary of the Lithuanian Language.